Statybos fakulteto lektorė Vaiva Mickevičienė, dėstanti dalykus „Darnus vystymasis“, „Žiedinė ekonomika ir klimato kaita“, kaip savanorė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje ICEP2025.
Ši konferencija subūrė ekspertus iš viso pasaulio diskutuoti apie aplinkosaugos politiką ir tvarią ateitį (beveik 700 dalyvių, iš daugiau nei 50 šalių). ICEP 2025 programoje dominavo penkios pagrindinės kryptys:
- Climate Emergency and Global Issues – klimato kaita, SDG tikslai, vandenų ir plastikų valdymas.
- Environmental Psychology and Social Issues – pilietinis dalyvavimas, edukacija, vietos tapatybė.
- Energy, Carbon Emissions and Human Behaviour – tvari energetika, LCA, mobilumo įpročiai, beveik nulinės energijos pastatai.
- Environment, Nature and Human Health – gamtos sprendimai, ekologinis dizainas, žmogaus sveikata.
- Architecture, Design and Human Behaviour – miesto planavimas, įtraukiantis dizainas, ekstremalios sąlygos.
Konferencijos pranešėjai nagrinėjo skirtingas klimato kaitos ir tvarumo problemas psichologiniu, sociologiniu ir elgsenos analizės požiūriu bei pateikė įvairių įžvalgų apie žmonių elgseną, mokslo komunikaciją ir visuomenės įtraukimą priimant aplinkosaugos sprendimus.
Tapatybės, atminties ir prisirišimo prie vietos reikšmę urbanistinėje aplinkoje pristatė prof. Maria Lewicka iš Torūnės Mikalojaus Koperniko universiteto (Lenkija), plačiai žinoma dėl savo darbo apie vietos psichologiją bei aktyvios veiklos aplinkos psichologijos srityje.
Klimato kaitos neigimo psichologiją, visuomenės skepticizmą mokslo atžvilgiu ir strategijas, kaip paskatinti elgsenos pokyčius sprendžiant klimato krizes analizavo prof. Matthew Hornsey iš Kvinslando universiteto (Australija), vadovaujantis Net Zero Observatory. Šio profesoriaus tyrimai plačiai aptariami tiek akademiniuose sluoksniuose, tiek tarptautinėje žiniasklaidoje.
Dr. Anke Blöbaum iš Magdeburgo universiteto (Vokietija) – žinoma aplinkos psichologijos srities ekspertė ir aktyvi IPBES mokslininkų tinklo narė – pasidalijo įžvalgomis apie klimato politikos ir socialinių konfliktų sąveikas, dalyvaujamąjį planavimą ir socialinių grupių vaidmenį tvarumo sprendimams.
Prof. Audronė Telešienė iš Kauno technologijos universiteto (Lietuva) akcentavo socialinių ir kultūrinių veiksnių svarbą klimato kaitos suvokimui, aplinkosauginiams įsitikinimams ir visuomenės komunikacijai apie rizikas. Profesorė aktyviai bendradarbiauja su Europos Komisija, JT bei koordinuoja aplinkos sociologijos tyrimus tarptautiniu mastu.
Šiuose pranešimuose pabrėžta, kad norint efektyviai spręsti klimato krizę ir skatinti tvarius pokyčius, būtina suprasti ne tik technologinius ar politinius aspektus, bet ir tvirtai įsišaknijusius žmonių elgsenos, vertybių bei socialinių struktūrų mechanizmus.
Kelios akimirkos iš renginio – nuotraukose.
