Transporto logistika – tai sritis, kurioje nėra dviejų vienodų dienų. Čia reikia greitai reaguoti, priimti sprendimus, valdyti netikėtas situacijas ir matyti visą tiekimo grandinę – nuo krovinio išvykimo iki jo pristatymo galutiniam gavėjui.
Apie šios profesijos dinamiką, studijų naudą, tarptautinės prekybos iššūkius ir savo karjeros kelią pasakoja Jan Zajankovski – Transporto logistikos studijų programos absolventas, šiandien dirbantis tarptautinės prekybos kakavos pupelėmis ir kakavos produktais srityje. Pašnekovas pabrėžia, kad logistika jo gyvenime atsirado dar darbinės veiklos pradžioje ir ilgainiui tapo neatsiejama profesinės karjeros dalimi. Nors iš pradžių buvo pasirinkęs teisės studijas, vėliau suprato, kad savo kelią labiau norėtų sieti su transportu, tiekimu, dokumentacija, sandėliavimu ir procesų valdymu.
Kodėl pasirinkote studijuoti transporto logistiką?
Nuo pat darbinės veiklos pradžios, kai man buvo apie dvidešimt metų, mano gyvenimas vienaip ar kitaip buvo susijęs su logistika. Man visada buvo įdomu stebėti, kaip kroviniai, automobiliai ar kitos prekės keliauja iš vienos šalies į kitą. Logistika atrodė dinamiška ir įdomi sritis. Iš pradžių buvau pasirinkęs teisės studijas, tačiau laikui bėgant supratau, kad ši kryptis nėra man artima.
Tuo metu užsiėmiau automobilių verslu. Pamenu savo pirmąją kelionę į Vokietiją. Tada dar nebuvo tiek daug navigacijos įrankių, žemėlapių ir galimybių, kaip šiandien. Viskas vyko paprastai: sėdi į autobusą, važiuoji, parsiveži automobilį – tai jau savaime buvo tam tikra logistika.
Vėliau gavau kvietimą dirbti Nacionaliniame kraujo centre ir vadovauti logistikos procesams. Būtent tada, 2014 metais, įstojau į logistikos studijas. Ši sritis man buvo labai aktuali, nes Kraujo centras aptarnavo apie 60 Lietuvos ligoninių, kurias reikėjo aprūpinti kraujo komponentais. Reikėjo rūpintis transportu, automobiliais, sandėliavimu, temperatūros režimo užtikrinimu ir kitais procesais. Kadangi mano karjera vis labiau krypo į logistiką, pasirinkau būtent šias studijas.
Kokie buvo Jūsų lūkesčiai prieš pradedant studijas?
Pagrindinis lūkestis buvo pagilinti žinias. Nemažai praktinės patirties jau turėjau, tačiau norėjosi geriau suprasti teorinį pagrindą ir teisinę bazę. Kai turi praktinių žinių, žinai, kaip viskas veikia, tačiau ne visada supranti, kuo tai pagrįsta: ar procesai atliekami teisėtai, kokiais teisės aktais, taisyklėmis ar tarptautinėmis nuostatomis reikia vadovautis. Norėjau įgyti daugiau sisteminių žinių, nes logistika yra rimta ir labai plati sritis. Ji svarbi beveik kiekvienoje verslo šakoje, todėl į šias studijas žiūrėjau kaip į perspektyvą ateičiai.
Ar studijos pateisino Jūsų lūkesčius?
Ir taip, ir ne. Buvo dalykų, kurie, turint ankstesnį išsilavinimą, man jau nebuvo tokie aktualūs. Tačiau studijos padėjo geriau suprasti pačią logistikos sistemą, jos taisykles ir procesus. Ypač vertinu praktinę studijų dalį. Itin naudinga buvo sužinoti tai, su kuo anksčiau nebuvau tiesiogiai susidūręs: skaičiavimai, skirtingos transporto rūšys, konteineriniai pervežimai, jūrų ir oro transportas. Iki tol daugiausia dirbau su sausumos transportu, todėl visa tai, kas susiję su krovinių gabenimu oru ir jūra, man buvo nauja ir labai įdomu. Juk krovinys dalį kelio gali būti gabenamas lėktuvu, vėliau plukdomas laivu, o paskutinę atkarpą keliauti sausumos transportu. Tokiais atvejais būtina suprasti, kas už ką atsakingas, kokie dokumentai reikalingi ir kaip paskirstomos rizikos. Šios žinios iki šiol praverčia mano darbe.
Kaip atrodo tipinė Jūsų diena logistikoje?
Logistika ir tipinė diena – tai beveik antonimai, nes logistikoje tipinių dienų nebūna! Mano veikla nėra vien logistika, ji labiau susijusi su prekyba, kurioje logistika užima labai didelę dalį. Būtent todėl nėra vienodų dienų. Gali atsibusti ryte ir sužinoti, kad vėluoja konteineris, neatvyko transportas, kažkur uždarytas kelias arba vėluoja krovinys. Tipinė diena logistikoje – tai netikėtumas! Kiekvieną dieną lauki, kas nutiks šiandien. Kartais viskas vyksta sklandžiai: užsakai automobilį, prekės pristatomos, procesas baigiasi be trikdžių. Tačiau dažnai atsiranda nenumatytų situacijų: sandėlyje kažkas pasimeta, vežėjui „prakiūra padanga“, kažkas vėluoja arba ieško pasiteisinimų. Todėl logistikoje iš esmės nėra rutinos.
Jeigu žmogui patinka ramus, sėslus darbas, kai galima prieš savaitę tiksliai susiplanuoti, ką veiks konkrečią dieną, logistika jam tikriausiai netiks. Logistas turi būti pasiruošęs nuolatiniams netikėtumams.
Kokie yra didžiausi transporto ir logistikos sektoriaus iššūkiai?
Jeigu kalbėtume globaliai, iššūkių yra kelių rūšių. Vienas didžiausių – kvalifikuoto personalo trūkumas. Pavyzdžiui, sausumos transporte matome, kad vairuotojai migruoja po visą pasaulį. Lietuvoje turbūt jau esame turėję vairuotojų beveik iš visų pasaulio šalių. Dėl didelės darbuotojų kaitos tokius procesus sudėtinga kontroliuoti.
Kalbant apie jūrų transportą, mano nuomone, didelė problema yra laivybos linijų monopolija. Yra kelios didžiosios linijos, kurios turi labai stiprias pozicijas ir ne visada prisiima atsakomybę. Pirkėjui ar pardavėjui su jomis ginčytis sudėtinga, nes alternatyvų nėra daug.
Dar vienas šių laikų iššūkis – degalų kainos. Kai jos staiga pakyla, tai labai iškreipia situaciją rinkoje. Dalis įmonių neatlaiko, sustabdo veiklą arba bankrutuoja. Ypač sudėtinga toms įmonėms, kurios yra pasirašiusios ilgalaikius kontraktus fiksuotomis kainomis. Tokiais atvejais sąnaudos didėja, o įsipareigojimai išlieka tie patys.
Ką patartumėte būsimam transporto logistikos studentui?
Pirmiausia jis turėtų būti žingeidus. Taip pat labai svarbu atrasti sritį, kuri iš tikrųjų domina. Neįmanoma būti profesionalu visur – tai labai sudėtinga ir pavyksta tik nedidelei daliai žmonių. Todėl reikia stengtis atrasti savo nišą. Vieniems įdomu diegti inovacijas sandėliuose, kitiems – dirbti su vairuotojais, planuoti maršrutus, skaičiuoti, kaip krovinys tilps į konteinerį ar laivą, o dar kitiems – spręsti ekstremalias situacijas.
Studijų metu svarbu suprasti, kas labiausiai patinka, ir į tą sritį gilintis. Tai padaryti padeda praktika, nes praktinės situacijos suteikia visai kitokią patirtį nei vien teorinės žinios. Kol vyksta teorinė studijų dalis, reikia gilintis į tai, kas arčiausiai širdies.
Ar galite prisiminti vieną įvykį iš savo profesinės patirties, kuris įstrigo labiausiai?
Vienas įsimintiniausių įvykių buvo 2022 metais, kai dėl prasidėjusios pasaulinės geopolitinės ir energetikos krizės buvo paveiktos beveik visos sritys: energetika, žaliavos, degalai.Tai paveikė net Afrikos šalis. Maždaug dviem savaitėms sustojo plaukimai, krovimai ir apskritai krovinių judėjimas. Nebuvo aišku, kas vyksta. Žaliavų gabenimas sustojo, transportas sustojo – viskas sustojo. O tuo metu jau buvo prisiimti įsipareigojimai. Vėlavo konteineriai, kurių krovinių vertė siekė apie 300–400 tūkst. eurų. Jie turėjo atvykti į gamyklą, o gamykla turėjo įsipareigojimų šokolado gamintojams. Tai yra nepertraukiama grandinė, todėl reikėjo labai daug dirbti, kad pasekmės būtų kuo mažesnės. Smulkesnių situacijų logistikoje pasitaiko nuolat, tačiau rimtesnių įvykių, sukeliančių didelių pasekmių, būna rečiau. Ši situacija man buvo viena įsimintiniausių.
Kaip susidorojate su stresą keliančiomis situacijomis?
Pirmiausia per minutę atsiranda apie 50–60 žilų plaukų (šypsosi). Pastresuoji valandą, tada atsisėdi ir ramiai pradedi spręsti. Svarbiausia – šaltas protas. Kai tik sužinai apie problemą, pirmosios emocijos gali būti labai stiprios. Tačiau jas reikia suvaldyti, palaukti, grįžti į ramią būseną ir tik tada priimti sprendimus. Negalima jų priiminėti būnant nestabilios emocinės būsenos. Kiekvienas turi savo būdą nusiraminti: vieni sportuoja, kiti medituoja, treti tiesiog išeina trumpam pasivaikščioti. Svarbiausia – susigrąžinti ramybę. Sprendimai visada egzistuoja. Jie gali būti geresni arba prastesni, bet jų visada yra. Svarbu negalvoti karštakošiškai. Reikia suprasti, kad situacija jau įvyko, laiko mašinos nėra, todėl reikia galvoti ne apie tai, „kas būtų, jeigu būtų“, o apie tai, kaip problemą spręsti dabar ir ką padaryti, kad ji nepasikartotų.
Neretai žmonės daug jėgų išeikvoja bandydami nusimesti atsakomybę, užuot visas jėgas skyrę situacijai spręsti. Mano nuomone, tie, kurie pirmiausia kratosi atsakomybės, negali tapti tikrais vadovais. Vadovas – tai atsakomybės lygis, o ne pareigos ar baimė, kurią jis kelia kitiems. Vadovas prisiima didžiausią atsakomybę.
Ką palinkėtumėte studentams, norintiems rinktis transporto logistiką?
Manau, kad transporto logistika yra įdomi ir universali sritis. Ji atveria daugybę įvairių galimybių: leidžia susitikti su naujais žmonėmis, pažinti kitokį verslo pasaulį, matyti, kaip veikia tarptautinė prekyba ir tiekimo grandinės. Studentams palinkėčiau nebijoti rinktis šios specialybės.
Duoną iš vieno krašto į kitą vis tiek reikės kažkaip atsivežti. Manau, kad teleportacija artimiausiu metu dar nebus išrasta, todėl logistika bus reikalinga. Automobiliai turės važiuoti, lėktuvai – skraidyti, laivai – plukdyti krovinius, o prekės – pasiekti žmones. Kakavos pupelės Lietuvoje neaugs, o kai kurių lietuviškų produktų reikės kitose šalyse. Todėl logistika visą laiką bus aktuali. Svarbiausia – rasti savo nišą, veikti tai, kas patinka, kuo greičiau atrasti dominančią sritį ir gilinti žinias. Tada viskas bus gerai, nes logistika buvo, yra ir bus reikalinga.