Mokslo ir tiriamoji veikla

Prioritetinės tyrimų kryptys :

  • Tvari statyba
    • Atliekų ir priedų panaudojimas cementiniuose mišiniuose.
      Atlikti tyrimai:
      Biokuro dugno pelenų ir cheminių priedų poveikis cementinių medžiagų savybėms (M. Vaičienė, J. Malaiškienė), 2025 m.

      Tyrime nagrinėta galimybė dalį cemento pakeisti biokuro deginimo metu susidarančiais dugno pelenais. Buvo vertinama, kaip šios atliekos kartu su cheminiais priedais veikia cementinių medžiagų kietėjimą, struktūrą ir stiprumą. Nustatyta, kad nors pelenai vieni gali lėtinti cemento hidrataciją, naudojant juos kartu su tam tikrais priedais galima gauti tankesnę ir pakankamai stiprią medžiagą. Tyrimo rezultatai rodo, kad biokuro pelenai gali būti perspektyvi alternatyva daliniam cemento pakeitimui, prisidedanti prie atliekų panaudojimo, mažesnio cemento vartojimo ir tvaresnių statybinių medžiagų kūrimo.

      Biokuro dugno pelenų ir cheminių priedų įtaka cementinių medžiagų hidratacijai bei fizinėms ir mechaninėms savybėms (M. Vaičienė, J. Malaiškienė), 2025 m.

      Tyrime nagrinėta galimybė dalį cemento pakeisti biokuro dugno pelenais, siekiant kurti tvaresnes statybines medžiagas ir mažinti CO₂ emisijas. Buvo analizuojama, kaip šie pelenai kartu su cheminiais priedais veikia cemento hidrataciją, skiedinių apdirbamumą ir stiprumą. Nustatyta, kad nors pelenai gali lėtinti cemento hidrataciją, tinkamai parinkti cheminiai priedai leidžia kompensuoti šį poveikį, pagerinti mišinio savybes ir padidinti stiprumą. Tyrimo rezultatai rodo, kad biokuro pelenai kartu su moderniais priedais gali būti sėkmingai naudojami kaip dalinis cemento pakaitalas, prisidedant prie tvaresnės statybos ir žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo.

      Silicio lakiųjų pelenų ir medienos dugno pelenų įtaka cemento hidratacijai ir betono ilgaamžiškumui (J. Malaiškienė, M. Vaičienė), 2024 m.

      Tyrime analizuota, kaip silicio lakieji pelenai ir medienos dugno pelenai, naudojami vietoje dalies cemento, veikia betono kietėjimo procesą ir jo atsparumą aplinkos poveikiui. Rezultatai parodė, kad tam tikri šių pelenų kiekiai leidžia išlaikyti panašų betono stiprumą ir gerą atsparumą užšalimo-atitirpimo ciklams. Tyrimas atskleidė, kad šių pramonės ir biokuro deginimo atliekų naudojimas gali būti tvari alternatyva tradicinėms žaliavoms, mažinanti cemento poreikį ir skatinanti atliekų panaudojimą statybos sektoriuje.

      Medienos atliekų dugno pelenų ir lakiųjų pelenų poveikis betono savybėms (M. Vaičienė, J. Malaiškienė), 2024 m.

      Tyrime nagrinėta, kaip medienos atliekų dugno pelenai ir lakieji pelenai gali būti panaudojami betono gamyboje vietoje dalies smėlio ir cemento. Nustatyta, kad tinkamai parinktas šių pelenų kiekis leidžia išlaikyti geras betono fizines ir mechanines savybes. Tyrimo rezultatai parodė, kad apie 5 % pelenų kiekis yra optimalus betono mišiniams. Tai rodo galimybes statybos pramonėje panaudoti energijos gamybos atliekas ir taip prisidėti prie tvaresnių statybinių medžiagų kūrimo.

    • Tvarių statybos produktų analizė
      Atlikti tyrimai:
      Lygiavertės dozės galios pokyčių VTDK patalpose vertinimas (M. Pečiulienė, K. Višnevskienė) 2024 m.

      Tyrime įvertinta Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos patalpose esanti gamtinės kilmės radionuklidų sukelta jonizuojančioji spinduliuotė. Nustatyta, kad lygiavertės dozės galia patalpose svyruoja priklausomai nuo statybinėse medžiagose esančių radioaktyviųjų medžiagų kiekio ir patalpų ventiliacijos, tačiau gautos vertės neviršija Lietuvos higienos normose nustatytų ribų. Tyrimas parodė, kad siekiant sumažinti galimą papildomą žmonių apšvitą svarbu atsakingai parinkti statybines medžiagas ir užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą.

    • Pastatų energinio naudingumo ir sandarumo vertinimas.
      Informacija pildoma…
    • Darbų saugos reikalavimų taikymo statybvietėje tvarumas.
      Atlikti tyrimai:
      Pavojingų zonų, kuriose vyksta krovinių perkėlimas kėlimo kranais, ribos ir Pavojingų zonų šalia statinių ribos: reikalavimai, praktika ir tobulinimo kryptys (P. Gaučas) 2025 m.

      Tyrime analizuota, kaip Lietuvos statybos projektuose ir statybos darbų organizavimo praktikoje taikomi reikalavimai pavojingų zonų, susijusių su krovinių kėlimu kranais ir darbais šalia statinių, nustatymui. Nustatyta, kad praktikoje pavojingų zonų ribos dažnai nenurodomos, pateikiamos formaliai arba neatitinka realių statybos procesų ir statybvietės sąlygų. Tyrimas parodė, kad esami reikalavimai dažnai yra per nelankstūs ir ne visada pritaikomi realiose statybos situacijose, ypač tankiai užstatytose teritorijose. Siūloma tobulinti metodiką, numatant pavojingų zonų dydžio modeliavimą ir galimybę taikyti pagrįstas alternatyvias ribas, atsižvelgiant į konkrečias statybvietės sąlygas.

  • Statinių modernizavimas
    • Pastatų modernizavimo projektų efektyvumas.
      Informacija pildoma…
    • Geodeziniai matavimai tiltų stabilumui įvertinti.
      Atlikti tyrimai:
      Apleistų žemės ūkio paskirties žemių analizė 2017–2024 metų laikotarpiu (N. Augūnienė) 2025 m.

      Tyrime analizuojama apleistų žemės ūkio paskirties žemių problema Lietuvoje 2017–2024 metų laikotarpiu. Nagrinėjamos pagrindinės šių teritorijų atsiradimo priežastys, susijusios su socialiniais, ekonominiais, demografiniais ir geografiniais veiksniais, taip pat aptariamas teisinis jų nustatymo reglamentavimas. Tyrime taikoma mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, lyginamasis metodas, o teritorijų vertinimui pasitelkiami nuotolinio stebėjimo ir erdvinės analizės metodai. Tyrimo metu siekiama nustatyti apleistų žemių plitimo tendencijas ir pateikti galimas jų mažinimo bei tvaresnio panaudojimo kryptis. Šiuo metu tyrimas dar nėra baigtas – jo atlikimas siekia 60 %.

      Šilo tilto nuosėdžių tyrimas (N. Augūnienė) 2025 m.

      Tyrime analizuojami Šilo tilto per Nerį Vilniuje nuosėdžių pokyčiai, remiantis ilgalaikiais geodeziniais matavimais, atliktais 2002–2023 metais. Tiltas buvo stebimas taikant precizinio niveliavimo metodą, o duomenis rinko ir sistemino Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai praktinių geodezinių matavimų metu. Tyrime derinami tradiciniai geodezinės analizės metodai ir erdvinės duomenų vizualizacijos sprendimai, leidžiantys įvertinti statinio deformacijų tendencijas ir galimas jų priežastis. Sukaupti duomenys padeda vertinti tilto techninę būklę ir prognozuoti jos pokyčius. Šiuo metu tyrimas dar nėra baigtas – jo atlikimas siekia 30 %.

    • Inžinerinių sistemų efektyvumo optimizavimas.
      Informacija pildoma…
  • Statinių skaitmeninis modeliavimas
    • Pastatų ir aplinkos skenavimas naudojant 3D lazerinę skenavimo įrangą.
      Informacija pildoma…
  • Darni transporto vadyba
    • Transporto organizavimas ir valdymas.
      Informacija pildoma…
    • Ekologiško transporto valdymo strategijos.
      Informacija pildoma…